Varnių Miesto Parkų Žygis
Keturių kilometrų maršrutas per miesto parkus. Praeina šalia pagrindinių Varnių lankytinų vietų ir saugomų medžių.
Skaityti daugiau →
Šešių kilometrų žygis per saugomas gamtos plotus. Matai retų paukščių ir augalų. Iš aukštaičio kalno puikus vaizdas į apylinkę.
Salantų gamtosaugos zona — tai vienas iš retų Lietuvoje pilnai išsaugotų gamtinių kompleksų. Čia rasite ne tik nuostabiausius Žemaitijos kraštovaizdžius, bet ir retų augalų bei paukščių rūšis, kurias sunku sutikti kitur. Maršrutas praeina per skirtingus biotopos — nuo žemų pelkių iki aukštų kalvų, iš kurių atsiveria nepakartojami vaizdai.
Šis šešių kilometrų žygis tinka vidutinio paruošumo žmonėms. Nereikalinga specialus turizminis pasirengimas, tačiau patogu turėti stabias avalynę ir paruošą kelionę apie dvi valandas. Geriausia lankyti pavasarį ar rudenį, kai oras šaltas ir šlapias, bet želdynai kupini gyvybės.
Žygis suformuotas iš trijų pagrindinių dalių. Pradžioje eini per mažą pelyną su retomis tūkstančiais metų senumo pušimis. Viduryje kelias kyla į aukštaičio kalną — čia susitinkamos kampinės žemės, iš kurių matyti visą apylinkę apie 15 kilometrų spinduliu. Pabaigoje nusileidi prie šaltinio, kuris šioje vietoje teka jau keliasdešimt tūkstančių metų.
Salantų zona saugoma dėl išskirtinės floros ir faunos. Čia augaliniu pavidalu rasite 47 rūšis, kurios yra saugotinos nacionaliniu lygiu. Didžiausia bėda — jei tu nepažįsti augalų, daugelį nepastebėsi. Tačiau paukščiai tu girdėsi. Tipiški čia — vėlyvoji pelėda, mažoji erškėtis ir žemaitės balandžiai. Retkarčiais matai stambias brieštas, nors jos daugiau darbingos naktį.
Vidutinio sunkumo žygis reiškia, kad reikia pagrindinės fizinės formos, bet ne atletinio pasiruošimo. Didžiausias iššūkis — nusileidimas iš aukštaičio kalno grįžtant. Kelias stūmus, o greitai jautiesi atlaidus. Geriausia žygiavimui skirti dvi valandas, tada dar laikas stebėti aplinką ir sėdėti ant akmenų ties aukštaičiu.
Maršruto pradžia — nedidelė aikštė šalia Salantų miestuko, apie 15 kilometrų nuo Šiaulių. Aikštėje yra orientacinis žemėlapis ir dvi suoliukai. Jei važiuoji automobiliu, palik jį čia. Nuo aikštės žygiuji į vakarus, skaitydamas markierus — juodi kvadratai ant medžių.
Nereikia specialios turizminio žemėlapio, nors jis pagalbus. Pagrindinis — nepasiklydai, nes markierai aiškūs. Yra vietų, kur kelias šakojasi, bet visada pasirenkama kryptis, kuri eina aukštyn arba toliau žemėn. Vidutiniškai žmogus eina keturis kilometrus per valandą, bet čia gali būti lėčiau, nes norėsi sustoti ir pamatyti aplinką.
Svarbiausias dalykas — avalynė. Žemė čia dažnai šlapia, net kai iš dangaus nešlapia. Patogu turėti vandenvediusias batus su gera trepe. Nešantis kepurę ir akinius nuo saulės — viršuje jokio padengo, todėl vasarą gali būti karšta. Iš esmės — tai vidutinės sunkumo pėsčiųjų kelionė, kuri tinka beveik visiems, kurie nori pamatyti tikrą Lietuvą.
Žygio pabaigoje, prie aukštaičio šlaito, yra natūralus šaltinis su šviežiu vandeniu. Išvalyk vandenį nuo algės ir geri — šitas vanduo kristalinis ir saugus. Nešiotis puodelį nereikia, galima gerti tiesiog iš rankų, pasilenkus prie šaltinio.
Nešis smulkų žiuronį arba fotoaparatą su tele objektyvu. Paukščiai čia baidūs, todėl norėdamas jų fotografuoti, turi būti tylus ir kantrūs. Geriausias laikas stebėti — anksti rytą arba prieš saulėlydį. Dieną žvirbliams gal per karšta buvai.
Pavasaris (balandis-gegužė) — gražiausias metas, kai žalias viskas ir paukščiai dainuoja. Vasara — karšta ir gali būti nuo uodų. Ruduo (rugsėjis-spalis) — nuostabus, nes rusvos lapai ir vėliau šalti darai. Žiema — galima, bet šaltas ir pelkės gali būti užšalusios netolygiai.
Jei skubi — galima žygiuoti ir valandą ir pusę. Bet tu negrįši. Geriausia — dvi valandos žygiavimo ir valanda sustojimų, stebėjimų bei fotogrfavimo. Iš viso — trys valandos puikiai. Prieš grįžtant į miestą, sugebaisi dar užeiti į Salantų bažnyčią ar jaunimo centrą.
Salantų gamtosaugos zona nuo civilizacijos atskyrusi beveik visiškai. Žygiuodamas neišgirsi transporto triukšmo ar žmonių balsų. Tik paukščių čiulbėjimai, vėliono šnabždėjimas ir tavo pačio žingsniai kelyje. Tai viena iš tų retų vietų, kur gali ištrinti iš galvos kasdienybę ir visiškai pasinesti į gamtą.
Daugelis žmonių, baigę šį žygį, sako, kad jautiesi atgaivintas ir ramūs. Nėra jokios magijos — tiesiog gamta veikia žmogų taip, kaip tūkstančius metų. Čia tu supranti, kaip žmogus yra mažytis šiame pasaulyje, bet tuo pat metu jautiesi dalis ko nors didesnio ir nuostabesno.
Šis straipsnis yra edukacinis vadovas apie Salantų gamtosaugos zonos žygį. Jis nėra medicininė ar saugumo konsultacija. Prieš žygiavimą, patikrink savo fizinę būklę ir konsultavokis su gydytoju, jei turi sveikatos klausimų. Žygiauti reikia tinkamos avalynės, atitinkamos metų laiko aprėdimo ir kito reikalingo žygiavimui turto. Pasiruošti reikia laiku ir atsargiai sekti markierus. Laikaisi savų atsargumų ir atsakomybės kelionėje.
Salantų gamtosaugos zona nėra didžiausias arba sunkiausias žygis Lietuvoje. Tačiau tai nuostabus kelias tiems, kurie nori pamatyti realią Lietuvos gamtą, kurie nori išeiti iš namų ir pažinti savąjį kraštą. Šešis kilometrus gali žygiuoti beveik visi suaugę žmonės, o vaizdai ir patirtis lieka atmintimi ant visą gyvenimą.
Jei tu pensininkas arba tiesiog žmogus, kuris mėgsta ramų, malonus žygius be per didelio sunkumo, tai maršrutas — tobulas pasirinkimas. Nereikalinga tūkstančių eurų turizminio turto, nereikalinga brangios ekipažo. Tiesiog suvalyk gerą avalynę, paieškok markierių ir žygiuok. Gamta tave laukia.